Kolektyvinė monografija „Sekuliarizacija ir dabarties kultūra“ [14-02-21]
Pasirodė VU RSTC prof. Ritos Šerpytytės sudaryta kolektyvinė monografija „Sekuliarizacija ir dabarties kultūra“*
Religijos ir kultūros sritys bei jų tarpusavio santykis šiuolaikiniame pasaulyje yra tapę atvira teorine ir net praktine problema. Vakarų tradicija, nuo seno buvusi krikščioniška, šiandien yra netekusi religinio matmens, kita vertus – religijos sfera komplikuotai ieško savo vietos kultūros atžvilgiu – arba toliau pretenduodama būti kultūros pagrindu, arba tapti tik jos dalimi. Toks situacijos suvokimas tiesiogiai nukreipia į šiuolaikinio pasaulio realijas ir verčia klausti, kokie veiksniai daro įtaką minėtoms kultūrinio ir religinio tapatumo ir jų santykio transformacijoms. Šiuolaikinis pasaulis tokį situacijos pasikeitimą yra įvardijęs „iššūkių“ terminu.
Tačiau vadinamieji šiuolaikinio pasaulio iššūkiai nevienodai yra susiję su religijos ir kultūros sferomis. Tad verta klausti, koks „iššūkis“ telkia esmingiausius metamorfiškus kultūros ir religijos santykio dabarties pasaulyje bruožus?
Monografijos autoriai remiasi prielaida, kad šiuolaikinio pasaulio iššūkius religijos ir kultūros sritims bei jų tarpusavio santykio tranformacijoms pirmiausia reprezentuoja sekuliarizacija. Kiti šiuolaikinio pasaulio iššūkiai – nihilizmas, cinizmas, religinės patirties vizualizacija, religinio „gyvenimo“ patyrimo persikėlimas į kasdienybės sritį, kultūros pasaulio medializacija – vienaip ar kitaip yra susiję su sekuliarizacija ir tampa jos išraiška. Todel monografijos struktūros pagrindine, telkiancia ašimi ir tampa sekuliarizacija.
Čia publikuojami tyrimai yra 2010–2013 m. Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centre vykdyto projekto „Religija ir kultūra: šiuolaikinio pasaulio iššūkiai tapatumui“, Lietuvos mokslo tarybos finansuoto pagal nacionalinę mokslo programą „Tauta ir valstybė: paveldas ir tapatumas“, rezultatas.
Monografijoje publikuojami Ritos Šerpytytės, Tomo Sodeikos, Danutės Bacevičiūtės, Mintauto Gutausko, Kristupo Saboliaus, Aušros Pažėraitės, Sigitos Maslauskaitės, Vaivos Daraškevičiūtės tekstai.
* Monografija pristatoma Vilniaus knygų mugėje 2014 m. vasario 22 d., šeštadienį, 18.00, konferencijų salėje 3.2.
Vieša paskaita „Medijos. Transcendentalinė filosofija. Ontologija“ [14-02-19]
Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centras
š.m. vasario 24 dieną 17val.
VU Filosofijos fakulteto 201 auditorijoje
prof. dr. (hp) Tomas Sodeika
skaitys viešą paskaitą
„Medijos. Transcendentalinė filosofija. Ontologija“[1]
Tikriausia nesuklysime pasakę, kad žodžiai „medija“, „medijos“, „mediacija“ ar „mediatizacija“ vidutiniam šiuolaikinės kalbos vartotojui pirmiausia kelia asociacijas su įvairiomis masinės komunikacijos priemonėmis – periodine spauda, radiju, televizija, internetu, mobiliaisiais telefonais ir pan. Ko gera, šitai galima nesunkiai paaiškinti, prisiminus dar XX amžiaus pirmoje pusėje anglosaksų kraštuose išpopuliarėjusią massmedia sąvoką. Nėra pagrindo tokią šių žodžių vartoseną laikyti neteisinga ar neteisėta. Tik tiek, kad ji įspraudžia mus į vien empirinės analizės rėmus. Marshallas McLuhanas, vienas iš pirmųjų pabandęs šiuos rėmus sulaužyti, pasiūlė „medijų“ sąvokai teikti žymiai platesnę prasmę ir trakuoti medijas, kaip „žmogaus plėtinius“ (extentionsof man). Paskaitoje bus bandoma parodyti, kad toks požiūris į medijas leidžia traktuoti filosofinę medijų refleksiją kaip transcendentalinės filosofijos tąsą, kuri, savo ruožtu, per Martino Heideggerio atliktą fenomenologijos modifikaciją atveda mus prie naujos, „post-kantinės“ ontologijos.
[1]Lietuvos mokslo tarybos remiamas projektas „Ontologijos transformacijos: nihilizmas, etika, medijos“ (sutarties Nr. MIP-011/2013)
RSTC knygos Vilniaus knygų mugėje [14-02-12]
Vasario 20-23 dienomis 15-oje Vilniaus knygų mugėje pristatome Religijos studijų ir tyrimų centre išleistas knygas:
KETVIRTADIENIS, VASARIO 20 D.
13.00
Rašytojų kampas / LRT studija Durys atsidaro į kiną: Kolektyvinės monografijos „Kinas ir filosofija“*
(sud. N. Milerius) pristatymas.
Dalyvauja N. Milerius, A. Žukauskaitė, J. Baranova, K. Sabolius, L. Brašiškis.
Vedėjas T. Jačiauskas.
*Knyga - VU RSTC vykdyto projekto „Filosofiniai kino meno tyrimai: teorinės prielaidos, metodai, uždaviniai“
(sut.nr. MIP 115/2011) rezultatas.
PENKTADIENIS, VASARIO 21 D.
20.00
Konferencijų salė 5.5 Nerijaus Mileriaus knygos „Apokalipsė kine: filosofinės
prielaidos“* pristatymas. Dalyvauja autorius, A. Narušytė, A. Kaziliūnaitė.
*Knyga - VU RSTC vykdyto projekto „Filosofiniai kino meno tyrimai: teorinės prielaidos, metodai, uždaviniai“
(sut.nr. MIP 115/2011) rezultatas.
ŠEŠTADIENIS VASARIO 22 D.
18.00
Konferencijų salė 3.2 Kolektyvinės monografijos „Sekuliarizacija ir dabarties kultūra“*
(sud. R. Šerpytytė) pristatymas. Dalyvauja D. Bacevičiūtė, K. Sabolius, T. Sodeika, R. Šerpytytė
ir kiti autoriai.
*Knyga - VU RSTC vykdyto projekto „Religija ir kultūra - šiuolaikinio pasaulio iššūkiai tapatumui“
(sut.nr. VAT 13/2010) rezultatas.
20.00
Konferencijų salė 5.5 Kristupo Saboliaus monografijos „Įsivaizduojamybė“*
pristatymas. Dalyvauja autorius, T. Sodeika, J. Baranova.
*Knyga - VU RSTC vykdyto projekto „Religija ir kultūra - šiuolaikinio pasaulio iššūkiai tapatumui“
(sut.nr. VAT 13/2010) rezultatas.
Seminaras "Apie ontologijos "idėją" ir jos transformaciją“ [14-01-14]
Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centras
š.m. sausio 17 dieną 15 val. kviečia į Lietuvos mokslo tarybos remiamo projekto „Ontologijos transformacijos: nihilizmas, etika, medijos“[1]
seminarą
"Apie ontologijos "idėją" ir jos transformaciją"
Nors „ontologijos“ sąvoka filosofų žodyne atsirado tik XVII-ame amžiuje, tačiau gana greitai ji pradėta vartoti kaip filosofijos pamatinės disciplinos („pirmosios filosofijos“) pavadinimas, kuriuo buvo žymima bendroji būties teorija, turinti suteikti galutinį pamatą bet kuriai kitai (tiek filosofinei, tiek nefilosofinei) tikrovės įprasminimo formai. Kanto abejonė būties teorinio įprasminimo galimybe išprovokavo intensyvią ir iki šiol tebesitęsiančią diskusiją. Viena iš esminių šios diskusijos teminių ašių yra būklė, kurią Martinas Heideggeris įvardino kaip „būties užmarštį“ ir „nihilizmą“, sykiu iškeldamas klausimą apie šios būklės įveikos galimybės sąlygas. Projekte „Ontologijos transformacijos: nihilizmas, etika, medijos“ bandoma patyrinėti tris tų sąlygų paieškos kryptis, susijusias su trimis ontologijos transformacijos variantais, bei išsiaiškinti šių krypčių tarpusavio sąsajas. Pirmąja iš šių krypčių galima apibūdinti kaip „imanentinę“ ontologinio nihilizmo įveiką, kai bandoma plėtoti „negatyvią“ ontologiją, kurioje „niekis“ atlieka pamatinės kategorijos funkciją. Antroji kryptis – tai Emmanuelio Levino pasiūlytas etikos kaip ontologijai alternatyvios „pirmosios filosofijos“ variantas, Hanso Jonas suformuluotas „atsakomybės principas“ bei GeorgoPichto išplėtota atsakomybės samprata. Trečioji kryptis susijusi su medijų kaip „žmogaus tęsinių“ (MarshallMcLuhan), t.y. žmogaus dalyvavimą tikrovėje įgalinančių ir sykiu formuojančių terpių analize, kurios tikslas – atskleisti medijų ontologinį aspektą ir tuo būdu išsiaiškinti, kaip technikos bei komunikacijos infrastruktūros transformuoja ontologiją.
Seminare bus aptariami du pranešimai:
1. prof. dr.(hp) Tomas Sodeika „Ontologijos problemiškumas“
2. doc. dr. Danutė Bacevičiūtė „Ontologija ir etika: Hanso Jonas atsakomybės imperatyvo paieška technikos amžiuje“.
Seminaras vyks Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete, 205 auditorijoje.
[1] Sutarties Nr. MIP-011/2013
Pokalbis su dr. Vaiva Daraškevičiūte [13-12-11]
Philo Café
Kviečiame ateiti ir padiskutuoti
su dr. Vaiva Daraškevičiūte tema
HERMENEUTINĖS ITALŲ FILOSOFIJOS BRUOŽAI
2013 metų gruodžio 17 d. 19 val. Café de Paris (Didžioji g. 1).
Globalioje visuomenėje filosofijos skirstymas pagal priklausymą tam tikrai geografinei teritorijai gali pasirodyti mažai aktualus ir produktyvus. Kita vertus, būtų sunku paneigti, kad taip pat ir šiuolaikiniame pasaulyje egzistuoja daugiau ar mažiau savita vokiečių, prancūzų arba italų filosofija, įtvirtinama lokalios kultūrinės tradicijos ir kalbos pagalba. Neabejotinai teigiama globalizacijos pasekmė yra susijusi su galimybėmis tyrinėti filosofiją bei kitus kultūros veiksnius, peržengiant konkrečios šalies ribas. LMT finansuojama stažuotė[1] leido išsamiau atsidėti hermeneutinės italų filosofijos tyrimams ir siekiui suprasti bei paaiškinti jau beveik pusę amžiaus trunkantį hermeneutikos populiarumo fenomeną Italijoje. Bendrame šiuolaikinės filosofijos kontekste hermeneutinis italų „silpnasis mąstymas“ išsiskiria savita filosofavimo strategija, kurią galima apibrėžti viena kitai prieštaraujančiomis „nuosaikumo“ ir „radikalumo“ sąvokomis.
[1] Šiuo metu dr. Vaiva Daraškevičiūtė atlieka podoktorantūros stažuotę Vilniaus universitete, Religijos studijų ir tyrimų centre, tema „Hermeneutikos samprata italų filosofijoje: ištakos, tendencijos, įtaka Lietuvoje“. Stažuotė finansuojama pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiamą projektą „Podoktorantūros stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje“, sut. nr. 004/54/MTS-310000-316.